IQ.LT

Meniu

sekmadienis, balandžio 12 d.

Sankcijos formaliai griežtos, bet realiai apeinamos

Karas seniai nebėra vien geopolitinis konfliktas – jis tiesiogiai veikia ekonomiką. Vienas aiškiausių to signalų šiandien yra kylanti naftos ir kuro kaina. Tai reiškia ne tik didesnes išlaidas vartotojams ir verslui, bet ir tai, kad iš šių srautų generuojamos dar didesnės pajamos tiems, kuriems sankcijos turėjo jas riboti. Dar svarbiau – ekonominiai signalai palaipsniui nustelbia patį karo kontekstą. Diskusijos vis dažniau sukasi apie kainas, infliaciją ar tiekimo grandines, o ne apie tai, ar sankcijos iš tiesų pasiekia savo tikslą.

Pigūs siuntiniai ir brangios pasekmės

Pigūs siuntiniai turi savo kainą – tik ji paslėpta. E. komercija ir „vape“ šešėlis šiandien kuria nematomą mokestį sąžiningam verslui ir valstybės biudžetui. Šiandien Lietuvoje konkurencija vis dažniau vyksta ne tarp dviejų parduotuvių vitrinų, o tarp vitrinos ir telefono ekrano. Vienoje pusėje – verslas, kuris moka už atitiktį reikalavimams, ženklinimą, mokesčius ir prisiima riziką. Kitoje – „pigiau, greičiau, atsiųsime siuntiniu“.

Karo Artimuosiuose Rytuose poveikis kuro kainoms, infliacijai ir biudžetui

Karas Artimuosiuose Rytuose daugeliui lietuvių vis dar atrodo tolimas — lyg dar vienas degantis horizontas, matomas tik televizoriaus ekrane. Tačiau ekonomikoje atstumai yra gerokai mažesni. 2026 m. kovo pradžioje po JAV ir Izraelio smūgių Iranui konfliktas iš regioninio saugumo temos virto grėsme pasaulinei prekybai. Iranui grasinant tęsti naftos blokadą, dėmesys krypsta į Hormuzo sąsiaurį — vietą, per kurią įprastai juda apie penktadalis pasaulio naftos tiekimo. Kai pradeda virpėti šis mazgas, virpa ne tik Artimieji Rytai — virpa ir Lietuvos kainų lūkesčiai.

Gynybos finansavimas aplenkė švietimo: ar šiuos milijardus panaudosime geriau?

2026 metai Lietuvos valstybės biudžete žymi simbolinį ir politine prasme labai svarbų pokytį – pirmą kartą istorijoje krašto apsaugai iš valstybės biudžeto skiriama daugiau lėšų nei švietimui.

Pokyčiai savivaldybėse: vienur verslo liudijimai brango šimtais eurų, kitur – staiga pigo

Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vis dažniau diskutuojama apie galimą mažosios bendrijos formos naikinimą ar platesnius smulkiojo verslo formų pokyčius.

Lojalumas žlugo: 2026 m. pirkėjas negailestingas

2026-ieji žymi lūžio tašką prekybos ir paslaugų sektoriuje. Spartus gyvenimo tempas ir technologinis šuolis suformavo naują pirkėjo portretą. Šiandienos vartotojas yra ne tik reiklus, bet ir giliai sąmoningas. Jis nebeperka „daiktų“, jis investuoja į vertę, pasitikėjimą ir individualią patirtį.

Kodėl degalinių kainos beveik visada baigiasi 9?

Jeigu šiandien pažvelgėte į degalinės švieslentę, greičiausiai matėte kainą su devynetu gale – 1,399, 1,549 ar 1,599 eurų už litrą. Apvalių skaičių, tokių kaip 1,60 ar 1,70, beveik nėra.

Ne nostalgija, o ekonomika: kodėl regionams reikia gyvų bankų?

Kai pirmą kartą atvykau dirbti į Lietuvą, man reikėjo atsidaryti vietinę banko sąskaitą. Mano biuras buvo Vilniaus senamiestyje, o kadangi banko skyrių galėjau aplankyti tik per pietų pertrauką, pasirinkimas buvo paprastas – tas bankas, kuris dar turėjo skyrių netoliese. Vėliau atėjo COVID-19, kasdienė bankininkystė dar sparčiau persikėlė į internetą, o bankai ėmė dar labiau mažinti išlaidas. Skyrių tinklai traukėsi. Jei gyveni priemiestyje ar mažesniame mieste, šiandien dažnai tenka planuoti kelionę į didmiestį vien tam, kad galėtum gyvai išspręsti vieną ar kitą klausimą.

Diskusija dėl mažųjų bendrijų formos likimo: ar mokestinė reforma keičia verslo pasirinkimus iš esmės?

Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje suaktyvėjo diskusijos apie verslo formų įvairovę Lietuvoje ir galimus jos pokyčius. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ketinimas svarstyti mažųjų bendrijų (MB) atsisakymą atkreipė dėmesį ne tik dėl pačios idėjos, bet ir dėl argumentų, kuriais ji grindžiama – teigiama, kad skirtingos verslo formos sudaro prielaidas mokestiniams skirtumams ir piktnaudžiavimui, o jų sumažinimas esą supaprastintų sistemą.

Atsparumo testas išlaikytas, bet 2026 m. sprendimų kokybė taps lemiama

būsto paskolose ir pensijų kaupime. Todėl verta pažvelgti, ką Lietuvai ekonominiu požiūriu davė 2025-ieji ir ko galime tikėtis iš 2026 metų.

Kai ekonominė kantrybė baigiasi: kas išvedė iraniečius į gatves

Įžanga: ne spontaniškas lūžis

Ekonominis fašizmas: nauja/sena kapitalizmo atmaina ar jo pabaigos pradžia?

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau girdime terminą „ekonominis fašizmas“. Jis skamba grėsmingai ir provokuojančiai, todėl neretai vartojamas kaip politinis keiksmažodis, o ne analitinis terminas. Tačiau už šios sąvokos slypi konkretus ekonominis reiškinys, kurį verta vertinti ramiai – per ekonomikos teorijos ir istorijos prizmę.

ŽYMA
VU EVAF